Dictionary of the Lithuanian Language.
išbėgti — intr. 1. R45 išlėkti, iššuoliuoti: Prašvitus vaikai išbėgo į kiemą V.Mont. Kaip ugnies pagavęs išbėgo greitai Grž. ^ Kad tu laukais išbėgtum (kad tu pasiustum)! J. ║ pajėgti greitai bėgti: Tas arklys gerai išbėga Kp. ║ tr. greitai atlikti: Ji… … Dictionary of the Lithuanian Language
akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… … Dictionary of the Lithuanian Language
antgulti — antgul̃ti (ančgul̃ti Pvn, Varn), añtgula, añtgulė (ž.) 1. žr. užgulti 4: Ko tu čia añtgulei ant manęs? KlvrŽ. Šunkojis (toks dalgis) neantgula ant rankų, išbėga aukštai ir žemai Šts. | refl.: Aš antgùlęs[is] (prisispyręs) ano klausiau, bet… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkvaišti — apkvaĩšti intr. J 1. pasidaryti kvaišam, apkvailti; netekti nuovokos, suglumti, apstulbti: [Drimba] išbėga lyg apkvaišęs į kiemą P.Cvir. Suskalbėt negalima – apkvaĩšęs viškai Ds. Gal tau galva apkvaišo – niekus kalbi Ps. Jis jau visai apkvaišo … Dictionary of the Lithuanian Language
dimš — dìmš interj. žr. dimži: Dimš dimš išbėga greitai baidyklė Lnk. Dìmš dìmš pro langus kažkas praėjo Dr … Dictionary of the Lithuanian Language
išbėgis — ìšbėgis sm. (1) 1. bėgsena, sugebėjimas bėgti, išbėga: Ans turėjo didelį ìšbėgį Pln. Šis arklys visai neturi išbėgio: jei antras arklys bėga risčia, tai tas tuoj šuoliais Kn. Arklys be kokio išbėgio brūkinis vadinas Ggr. Kūleklė netura išbėgio… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištaka — ìštaka sf. (1), ištakà (3b) NdŽ, yštaka (1) Š 1. tekėjimas, srovė: Kraujo ištaka žymiai palengvinta P.Aviž. 2. upės pradžia, išbėgis: Upės ištakà, kur upė išbėga KI136. Ìštaka, (upės) pradžia BŽ191. Nueisiu prie Raudonojo upelio ištakos ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištekėtojas — ( is; N), a smob. (1); SD409 kas išteka, išbėga. tekėtojas; ištekėtojas … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrikas — ìštrikas, à adj. (3b) Š atsilapojęs, nesusisagstęs, vienmarškinis, išdrikas: Vaikas ištrikas išbėgo J.Jabl. Vaikas ìštrikas išbėga anksti, t. y. vienmarškinis J … Dictionary of the Lithuanian Language
išvelti — 1 išvelti, ìšvelia, išvėlė Rtr 1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvėlėm kap pirktinį [milą] … Dictionary of the Lithuanian Language
